Atsiųskite naujieną! 
Kristina ir Arūnas Martinėliai iš Širvintų r. Zibalų seniūnijos tapo metų ekologišku ūkiu žurnalo „Veidas“ ir Žemės ūkio rūmų surengtuose rinkimuose. Ūkininkauti jie pradėjo prieš 20 metų, kai Arūnas paveldėjo iš močiutės 10 ha žemės Ziboluose. Kaip tik tuo laiku jie abu su žmona baigė Žemės ūkio akademiją: jis – mechanikas, Kristina – buhalterė. Iš pradžių ūkininkauti sekėsi sunkiai, galai su galais nesueidavo, kaip prisimena Martinėlis. Padėtis pasikeitė, kai jie ėmėsi ekologinio ūkininkavimo, gavo pirmąją europinę paramą. „Tai buvo 2004–2006 m. gera intensyvi parama, bene daugiau kaip 1 tūkst. Lt už hektarą, labai gera paskata“, – prisimena Arūnas. Iš pradžių jie vertėsi ekologine augalininkyste, tačiau greitai ėmėsi ir gyvulininksytės, nusipirko pirmuosius 10 galvijų – hailendų. „Ši ekstensyvi mėsinių galvijų veislė labai tinka pradedantiesiems – nereikia nei specialių žinių, nei tvartų, žiemą pakanka aptvarų, lengva su jais tvarkytis“, – džiaugiasi ūkininkas. Ir iki šiol liko ištikimas šiai veislei, tik dabar galvijų ūkyje jau per 100,. Martinėlių ūkis pripažintas veislininkystės ūkiu, tad gerai išlaikyti galvijus jiems labai svarbu. Ūkininkai kasmet dalyvauja veislininkystės parodoje Algirdiškėse, kur jiems svarbu kitus pamatyti ir save parodyti, pasidalyti patirtimi, sužinoti naujienų. Arūnas apgailestauja, kad Lietuvoe galvijiena nepopuliari, sudėtinga gerą mėsą parduoti už atitinkamą kainą, tad daugiau uždirbama iš veislininkystės.
Biodinaminis ūkis
Martinėlių ūkis yra ne tik ekologiškas, jis jau yra perėjęs į aukštesnę pakopą ir tapęs biodinaminiu. Kaip sako Arūnas, ekologiniai ūkiai jau konkuruoja tarpusavyje, tad reikia ieškoti kažko naujo. Biodinaminis ūkis suvokiamas kaip atskiras, individualus, save išlaikantis gyvas organizmas. Žmogaus vaidmuo – padėti šiam organizmui pasiekti pusiausvyrą tarp to, ką jis gauna, ir to, ką atiduoda. Biodinaminio ūkio gyvybingumą palaiko nuolatiniai žemės, augalų, gyvūnų, žmogaus ir kosmoso jėgų tarpusavio ryšiai bei jų bendras vystymasis. Biodinaminiame ūkyje turi būti visų jo „gyventojų“ simbiozė, net ir piktžolės atlieka tam tikrą funkciją. Pagal biodinaminius principus ūkiai negali auginti tik vienos rūšies kultūros. Juose turi būti ir įvairių augalų, ir įvairių gyvulių, toks ūkis turi gaminti kuo įvairesnių produktų.
Vienas biodinaminės žemdirbystės principų – dirvoje palaikyti tinkamą humuso sluoksnį, nes jame yra pagrindinė gyvybė, kurią reikia išsaugoti ir ateities kartoms. Vienas svarbių biodinaminio ūkio požymių yra specialių preparatų darymas ir naudojimas, vieni jų skirti kompostuoti, kiti – augalų ir dirvos gyvybinėms jėgoms sužadinti. Naudojami specialūs biodinaminiai preparatai gerinti pasėlių gyvybingumą, jais augalai purškiami bent du kartus. Preparatus turi gaminti pats ūkininkas iš savo ūkyje augančių žolių, tik tam tikros biodinaminės medžiagos perkamos iš Austrijos arba Šveicarijos.
Biodinaminiame ūkyje jokiu būdu negalima galvijų nuraginti, kaip tai yra daroma pieno ūkiuose. Grūdai malami, tiksliau, traiškomi su visais lukštais senovinio tipo girnomis. Teigiama, kad taip apdorojamas grūdas nepraranda savo energijos. Jeigu miltai malami pramoniniu būdu, kad būtų smulkūs ir balti, jie, kaip mano biodinaminės žemdirbystės puoselėtojai, netenka didelės dalies savo energetikos ir tampa nebe tokie vertingi.
Augalininkystės dalis
Martinėliai 500 ha ūkyje augina grikius, speltos kviečius, kvietrugius, žirnius, raudonuosius dobilus. Žaliavą ūkininkai parduoda Lietuvos įmonėms, tačiau ir patys bando užmegzti tiesioginius ryšius su užsienio šalimis, dalyvauja parodose, ieško naudingų ryšių. Nemaža derliaus dalis panaudojama pašarams gaminti. Visus darbus nudirbti ūkininkams padeda du sūnūs – keturiolikmetis Julius ir inžineriją studijuojantis Augustas bei trys samdomi darbuotojai. Arūnas juokauja, kad žmones reikia motyvuoti dirbti, tai reiškia, kad reikia dirbti kartu su jais, kad jie jaustųsi ne dirbantys „ponui“, bet dirbantys kartu su „ponu“. Kiekvieną vasarą ūkyje talkina studentai praktikantai, nes ūkis turi žaliąjį diplomą. Šią vasarą ūkyje stažavosi 3 studentai kartu su tėvais iš biodinaminės Valdorfo mokyklos. „Ne tik mes iš užsienio mokomės, ir mes jau daug ko galim juos pamokyti. Judėjimas vyksta abiem pusėmis, – džiaugiasi Arūnas. – Mūsų ūkis yra atviras, čia vyksta lauko dienos, nuolat bendraujame su žmonėmis, moksleivius ir savaitgaliais priimam, turim ką papasakoti ir parodyti“.
Ūkis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, įsigijo naujos technikos – naują kombainą, galingus traktorius. Kaip sako Arūnas, šie metai ūkiui buvo geri, gamta augalams nepakenkė. Grūdų prikūlė po 2,5–3 tonas, grikių – apie 1 toną.
Martinėlių darbotvarkėje – dar daug planų. Prieš 14 metų šeima įsigijo Levaniškių II kaimo dvarą. Tai paveldo objektas, tad labai daug laiko užėmė dokumentų derinimas, specialistų, gebančių restauracijos darbus dirbti, ieškojimas. Dabar restauruojamas pagrindinis pastatas, kur bus gyvenamasis namas, o savo eilės dar laukia kluonas ir svirnas. Nuolatinio dėmesio laukia ir ūkis, kuriame darbai ir mokymasis dirbti dar moderniau niekad nesibaigia.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuotrauka ir informacija
